Paukščių takas

Leonardui Gutauskui eilėraštis yra tartum mažytė akvarelė, pieštuku apmestas eskizas, kompozicijos fragmentas, fiksuojantis šios akimirkos vaizdinius, kurie tuoj pat ištirps. Eilėraščio aš stovi kaip stebėtojas eilėraščio gelmės, kaitos ir stebuklo pakraštyje, kur viskas vyksta savaime: žvaigždė šiurena beržyne lapus, prieblandoj bitužė vaikiškai verkia, sningant lapinas auksinis loja ant gedulingos jotvingių delčios…

Išdidusis gandre,

Guže raudonkoji,

Tai už kokią bausmę

Tu varles daigoji?

Ar už tai, kad varlės,

Ar už tai, kad juokias?

Ak, įkyrios kvaksės –

Nieko nenutuokia!